Naujienos

Šiemet varžybos Sagoje vyks 16 – 26 lapkričio mėnesio dienomis. Tikslus varžybų pavadinimas – labai ilgas: tai ir 22- osios Ramiojo vandenyno taurės varžybos, ir 2006 Honda Japan Grand Prix galutinis turas, 23-asis nacionalinis Japonijos čempionatas, ir 2006-ųjų  Sagos oro balionus pilotuojančių virtuozų taurė. Tokio didelio ir Sagos gyventojams svarbaus renginio organizatorius – Sagos tarptautinės oro balionų fiestos organizacija (SIBFO).

Šiemet šiose varžybose žada dalyvauti tik viena lietuvė – stebėtoja Vilma Titaitė.

Neabejotinai galima sakyti, kad tai – vienos iš draugiškiausių varžybų pasaulyje. Saga – nedidelis miestas, gal Šiaulių dydžio. Jaukus ir ramus, labai švarus. Oro balionų fiesta Sagos gyventojams – viena pagrindinių miesto švenčių. Kartu vyksta ir miesto Šviesos šventė, kurios proga pagrindine gatve spalvingame parade pražygiuoja tautiniais drabužiais vilkintys ir įvairiais instrumentais grojantys gyventojai. Visi dalyviai vaišinami sake – gal todėl, o gal ir dėl medžiuose uždegamų girliandų suteikiamo šventiškumo dalyvi veiduose džiugesio ir šypsenų netrūksta... Ankstyvais rytiniais skrydžiais, kylant saulei, į bendrą pakilimo lauką, esantį gerokai nuo miesto centro, susirinkdavo šimtai žmonių, ir šūksniu „Banzai“ palydėdavo kylančius balionus. Ką jau kalbėti apie vakarinius skrydžius, kuomet pakilimo lauko nuošalėje šurmuliuodavo mugė, palapinėse vykdavo koncertai ir prekyba įvairiais Tolimųjų Rytų kultūrą simbolizuojančiais daiktais...

Oro balionų simbolika yra papuošta ne viena miesto dalis – šaligatvio plytelės, stadiono tvoros, šviestuvai... Todėl oro balionų fiestą žino visi. Dalyviai, žygiuojantys miesto gatvėmis pasikabinę po kaklu dalyvių korteles, neretai sulaukia praeivių šypsenų ir dėmesingo šnekesio. Ir visai nesvarbu, kad vieni graibosi tik angliškai, o kiti – tik japoniškai. Šypsenų ir akių kalba su japonais nesunku susišnekėti.

Varžybinė dalis – pakankamai lengva, užduotys nesunkios. Tik labai klaidina itin panašūs vieni į kitus ryžių laukai ir juos vagojantys siauručiai keliukai. Tokiose sankryžose pasiklysti nustatant koordinates – juokų darbas.

Galima būtų juokauti, kad ir japonai taip pat panašūs vieni į kitus, tačiau – tai būtų tik geraširdiškas juokas. Jų veidai skiriasi vieni nuo kitų – nors tuom įsitikinti nebūtina važiuoti į Japoniją, tačiau ten nuvykę – abejingi neliks.