Kaip lietuviai briedžių fermoje leidosi, o traktorius oro balioną iš sniego vadavo

Prasidėjęs su oro balionais neišvengsi nuotykių. Tai nusileidi su vėjeliu, į žiedą judrioje sankryžoje ar baltutėlį rūką, nors kilai su saule, tai pasirenki kankorėžių nuo tiesiai nuo eglių arba krepšio apačią pilotas įmerkia į kurį nors Trakų ežerą. Jei skrendi neįprastomis sąlygomis, pavyzdžiui, Alpėse ir spaudžiant viduržiemio speigui, nuotykių, net nebūtinai malonių prisiminti, pasitaiko dar daugiau.
PAUZĖ. Nuotykiai prasideda pakeliui į Alpes, kur Šveicarijos gilumoje, nedideliame Château-d'Oex miestelyje, jau daugiau nei tris dešimtmečius kasmet vyksta tarptautinė oro balionų fiesta. Į fiestą šiemet vyko dvi Oreivystės centro komandos – pilotų Romualdo Bakanausko ir Jolantos Tūraitės bei Aurimo Vengrio, Mindaugo Kilikevičiaus ir Ramūno Navalinsko.
Mūsų – trys ekipažai, turintys ambicijų („nesikankink dėl medalio, bet verta kovot ligi galo…“) pademonstruoti visam pasauliui (na, gal ne visam, bet fiestoje bus ir belgų, ir britų, ir net amerikiečių, ką jau kalbėti apie šveicarus), kad lietuviai moka ne tik oranžinį kamuolį gainioti (tai, beje, pavyko).
Išsamiau...