Naujienos

Šiemet Lietuvos čempionatas buvo surengtas Alytuje. Ilgą laiką Vilniuje vykęs renginys pernai kraustėsi į Kauną, o šiemet – į Dzūkijos sostinę.

Eugenijus Komas debiutavo kaip varžybų direktorius. Blynas nebuvo „juodai“ prisvilęs – varžybos vyko be stebėtojų, užduotys buvo virtualios. Tokios varžybos turėjo ir minusų: sėdo GPS baterijos, nebuvo išvengta klaidingų parodymų. Su sunkumais susidūrė ir matavimo komandos, kuomet turėdavo vykti dirbti į nenušienautas pievas, tai itin sunkino „kryžių“ patiesimą bei numestų markerių matavimą. Keistai dėl finansinių sunkumų buvo organizuota ir varžybų pradžia – nors generalinis brifingas, po kurio paprastai prasideda varžybiniai skrydžiai, vyko ketvirtadienį, pirmasis skrydis buvo bandomasis, neprivalomas. Čempionatas buvo graži šventė Alytaus gyventojams, nes dauguma skrydžių vyko virš miesto. Oro sąlygos buvo labai geros, įvyko visi planuoti varžybiniai skrydžiai.

Kaip įprasta, Lietuvos čempionatas buvo tarptautinis, dalyvavo lenkai ir latviai. Lietuvių buvo 24 ekipažai, o iš viso – 32. Nugalėtoju tapo Gintautas Mockaitis, antroji vieta atiteko Rimui Kostiuškevičiui, o trečioji – Tadui Gegevičiui. Iš Oreivystės centro klubo pilotų tarp lietuvių komandų aukščiausią vietą užėmė Vytautas Sviderskis – 9-oji vieta. Garbinga paskutinioji vieta atiteko šiemet licenziją išsilaikiusiam Oreivystės centro klubo pilotui Sauliui Kalašnikovui.

Varžybų dalyviams buvo suteikta rytinė kava, dujos. Dalis dalyvių gyveno kaimo sodybose, dalis – Nemunaičio viešbutyje. Trūko neoficialaus varžybų centro, kur pilotai galėtų susirinkti po skrydžių ir pabendrauti. Atidarymas vyko piloto Gintaro Šurkaus sodyboje, o uždarymas, kurio metu grojo gyva muzika – jaukioje pakelės užeigoje.

Nepaisant visų nesklandumų, Oreivystės centro klubo nariams šis čempionatas buvo vienos smagiausių varžybų. Komandos gyveno kaimo sodybose, visi vienoje vietoje, todėl smagių akimirkų netrūko. Povaržybinis aptarimas ir nuotraukų projektoriaus šviesoje peržiūra pas Oreivystės centro klubo vadovą Aurimą vyko ne ką liūdniau.