Naujienos

Ačiū visiems, kurie prisidėjo prie mūsų kelionės į Italiją ir "pridengė" mus, kol keliavome.

Kelionė buvo iš tiesų nuostabi: įveikėme beveik 7000 km, aplankėme Veneciją, Romą, Vatikaną, San Mariną, Neapolį, prieš 2000 metų Vezuvijaus užlietą miestą Pompėją, užkopėme ant Vezuvijaus kraterio krašto (Tomas, beje, ten rado internetą :-)), išsimaudėme Tirėnų ir Adrijos jurose, o grįždami dar pasidžiaugėme Slovėnijos kraštovaizdžiu.

Kad nepamirštume, ko mes ten važiavome, turiu pasakyti, kad sėkmingai sudalyvavome tarptautiniame oro balionu renginyje – fiestoje Fragneto Monforte 2008. Renginys vyko Pietų Italijoje netoli Neapolio ir truko 5 dienas (2008 m. spalio 1-5 d.). Fiestoje dalyvavo net 2 Oreivystės centro ekipažai (pilotai Jolanta Tūraitė ir Aurimas Vengrys).

Iš viso Italijoje skridome 5 kartus (tiek pat kartų ir nusileidome).

Skrydžiai Italijos kalvose - kalnuose įdomūs, be abejo, kitokie nei Lietuvoje ir kitokie nei pvz., Šveicarijoje. Skirtingai nei pas mus ar Šveicarijoje, vėjas čia praktiškai visada pučia į Rytus - Šiaurės Rytus. Todėl organizatoriai nesivargina kartais net zondų paleisti. O jei jau paleido, tai nežiūri į jį ilgiau nei šis pakyla į 30 metrų. Paskutiniu metu ėmėme abejoti, ar jie apskritai į meteo prognozes žiūri - viskas yra sprendžiama pagal faktą, t.y. pažiūrėjus i dangų. Gerai tik, kad visada turėjome tikrą rimtą zondą, t.y. vieną iš organizatorių, kuris pirmas pakildavo balionu (jei jo neaplenkdavo kas nors kitas) ir pranešdavo apie meteo sąlygas danguje...

Skraidydami Italijoje išmokome keletą kertiniu oreivystės (meteorologijos) pagrindų, pvz., meteo informacija susideda lygiai iš 3 žodžių - "weather is good"; kai pučia stiprus vėjas, sakoma "wind is just a detail". Ir iš tiesų, vėjas – tai tik detalė, nes be vėjo pakilus į orą, tavęs laukia pakankamai kieti alyvmedžiai, vynuogynai, kalvų šlaitai su prieš juos didėjančiu vėjeliu, termikai (dėl sąlyginai vėlaus starto), vėjo malūnai ant kalno viršūnės, o kad nebūtų mažai – netikėtai pasirodantis tirštas rūkas. O kai galų gale nusileidi, Tave “pamalonina” ir reaktyviniai lėktuvai maždaug 200 m virš galvos... :-)

Po trečio skrydžio pagalvojau, kad būtų gerai žinoti, kokiuose skrydžių valdymo rajonuose mes skraidome (panašu, kad organizatoriai nesivargino rezervuoti oro erdvės, o informacija apie aplinkinius oro uostus ir oro eismą, matyt, yra “ponų išmistas“). :-)... Tiesa, buvo viena sąlyga - neskristi aukščiau nei 2000 pėdų ... virš žemės. Bet kur tas žemės paviršius, jei mes kylame 425 metrų aukštyje, o leidžiamės 800 m aukštyje virš jūros lygio?.. :-)

Svarbu, kad buvome sotūs ir laimingi: pietums makaronai, mėsa ir vynas, vakarienei makaronai, mėsa ir vynas... Paskui atvirkščiai: vynas, makaronai ir mėsa... (ir kaip dabar Lietuvoj reikės gyventi?).

Žodžiu smagiai papramogavę, gražiai paskraidę, pamatę Italiją iš viršaus, mes grįžome namo.

Nuo šiol, mielieji, skraidysime itališkai. "Weather is good, wind is just a detail!". Ir dar - pastatysime keletą vėjo malūnų - jie suteikia skrydžiams žavesio... :-)

Aurimas Vengrys